- verteklis
- vertẽklis dkt. Su vertẽkliais mė́šlą kabi̇̀no.
.
.
verteklis — 2 vertẽklis, ė smob. (2) Pln 1. kas verčia mėšlą iš vežimo: Verteklis vyras, kurs mėšlus verta Lk. 2. OGL II134, KŽ verteiva: Vertẽklis, kurs vartaujas su arkliais, t. y. perka ir parduoda J … Dictionary of the Lithuanian Language
verteklis — 1 vertẽklis sm. (2) RŽ, J.Jabl(Rdn), DŽ, NdŽ, FrnW 1. TDrI119, OGL II134, MLTEII565, Krž, Grd, Lk, Žgč, Vvr, Šv lenktais nagais šakės, kablys mėšlui versti, kanabėkas: Su tokiais vertẽkliais mėšlą kabino DūnŽ. Kur padėjai vertẽklį, reik eiti… … Dictionary of the Lithuanian Language
mestokas — ×mestokas (plg. vok. Misthaken) sm. BzF141 dviem užkumpusiais nagais įrankis mėšlui iš vežimo versti, verteklis: Tėvas atėjęs paėmė iš nertėjančio sūnaus rankų mestoką I.Simon … Dictionary of the Lithuanian Language
mėšlakablis — sm. (1) kablys mėšlui versti iš vežimo, verteklis, kanabėkas: Eik atnešk mėšlakablį iš lauko Šmn … Dictionary of the Lithuanian Language
verteklė — vertẽklė sf. (2) NdŽ, Bdr, Pln, KlvrŽ, Plt, Sd žr. 1 verteklis: 1. Vertẽklė su užkumpusiais nagais del vertimo mėšlų iš vežimo J. Su verteklè liuob versti mėšlus [iš vežimo] lauku Grd. Vertẽklė buvo mėšlams versti Vn. Ta vertẽklė, teip šitai … Dictionary of the Lithuanian Language